DUSMENŲ MEDŽIOTOJŲ KLUBO ISTORIJA
Keičias Dusmenų medžiotojų klubo raida, medžiotojų kartos ir manome, kad svarbu kiekvienam klubo nariui žinoti klubo istoriją, didžiuotis išsaugotais medžioklės plotais , tauriomis medžioklėmis ir toliau puoselėti tradicijas.
Klubas buvo įkurtas 1993 m. rugpjūčio 12 d. Dusmenų 67 medžiotojų būrelio (įkurto 1967 metais) pagrindu .
Būrelio medžiotojų branduolį tuo metu sudarė medžiotojai iš Vilniaus ir tik dalis iš vietinių medžiotojų eigulys Jonas Sabaitis, Antanas Vaiciukevičius. Pirmieji būrelio medžiotojai buvo minėti asmenys, S. Šimkus (vyresnysis), V. Tilvikas, S. Švėgžda , J.Dabulevičius, A. Meilus, V.Bagackas, R.Gudas, E.Cimbarevičius ir kt.
Pirmuoju būrelio pirmininku buvo išrinktas S.Šimkus. Įkūrus būrelį, pirmas ir pagrindinis darbas buvo brakonierių sutramdymas. Vietiniai brakonieriai žvėris medžiodavo pavakariais ir rytais net savaitės viduryje organizuodavo vadinamąsias „medžioklytes.” Per keletą, metų būrelio nuomojamuose medžioklei plotuose brakonierių gerokai sumažėjo. 1975m. prie 67būrelio prisijungė , kitas būrelis jungiantis medžiotojus-Vilniaus m. teisėjus, teisėtvarkos institucijų darbuotojus iš kurių savo aktyvumu išsiskyrė N. Kudriašovas, B.Tarutis , Černevičius, B.Švarlys. Iškart po susijungimo klubo narių skaičius padidėjo iki 70. Toliau klubo narių skaičius svyravo nežymiai ir 2013 m. klube buvo 45 nariai.
Sovietiniais metais už pristatytą, eksportui žvėrieną, būrelis gaudavo nemažas pinigų sumas, būrelio medžioklės plotai buvo produktyviausi rajone. Gautos lėšos buvo naudojamos padengti medžioklės išlaidoms, biotechniniams statiniams, pašarams įsigyti, medžiotojams už taiklų šūvį premijuoti. Į būrelio plotus kasmet buvo išvežama 40-50 tonų grūdų atliekų , šakniavaisių, bulvių ir kitų atliekų iš elevatorių, kolūkių laukų. Beveik visi kolūkių pirmininkai buvo medžiotojai, jie buvo suinteresuoti, kad miškuose būtų daug žvėrių. Į medžiokles iš respublikinių tiekimo organizacijų buvo kviečiami reikalingi valdininkai, kurie ūkiams galėdavo skirti statybinių medžiagų, žemės ūkio mašinų ar atsarginių detalių. Būrelio medžiotojai pradėjo ruošti pašarų aikšteles, statė šėryklas, pašiūres šienui, ėdžias stirnoms, pagerėjo bendradarbiavimas su aplinkinių kolūkio vadovais taip pat Vilniaus ir jo rajono įmonių vadovais kurie tapo mūsų būrelio nariais. Iš jų reikėtų paminėti A. Jaką, kuris būreliui padėjo įsigyti autobusą ir traktorių pašarams išvežioti ir kitiems darbams, Litvinskas- Juodšilių paukštyno direktorius padėjo įrengiant lupykloje aukurą, baldus medžiotojų nameliui, medžiagų. Dusmenų kolūkio pirmininkas Anatolijus Kuchalskis, Švyturio kolūkio vadovas ir kiti kurie prisidėjo pašarais, transportu, statybinėmis medžiagomis.
Būreliui buvo nustatyti sumedžiojimo planai, skirdavo sumedžioti iki 20 briedžių, 40 stirnų, 20 šernų. Visus sumedžiotus briedžius, 50 proc. stirnų ir šernų būrelis veždavo į mėsos kombinatus ir priduodavo valstybei. Būrelis už priduotą mėsą gaudavo pinigų, kuriuos naudojo pašarų pirkimui. Kaip ir visuose tuo meto struktūros sferose už planų nevykdymą buvo linksniuojami aukštesnėse instancijose, nes medžioklė, jos produkcijos eksportas, tuometiniai valstybei buvo kaip ir pajamų šaltinis. Valstybinius planus būrelis vykdė labai gerai ir eilę metų buvo Vilniaus MŽD prizininkais. Ir nuo 1984 metų akivaizdžiai pradėjo mažėti briedžių, sumedžiojimo planai buvo pristabdyti. Briedžių sumedžiojama tik iki šešių vienetų, tiesa šernų ir stirnų padaugėjo. Dar po keleto metų kai kuriuose rajonuose briedžių medžioklės buvo sustabdytos, o nuo 1992 metų briedžių medžioklė visoje Lietuvoje draudžiama. Ir tik 2011 m. mūsų klubas vėl gavo licenciją briedžiui.
Ne daugelis būrelių tuo metu galėjo pasigirti vilkų gausa. To negalima buvo pasakyti apie mūsų būrelį. Vyriausybė ir Medžiotojų draugija įpareigodavo medžiotojus aktyviai dalyvauti vilkų medžioklėse. Šiose medžioklėse būdavo ir linksmų nutikimų, medžiotojai apie jas pasakodavo būtas ir nebūtas istorijas.
Broniaus Taručio sumedžiotas 1983 vilko kailis mūsų būrelio plotuose 1984m Ryga-84 parodoje buvo įvertintas Aukso medaliu(128,68 balai). Iki 1991 metų jo sumedžioto vilko kailis buvo aštuntas dešimties geriausių Lietuvos vilkų kailių. Vilkus yra sumedžioję medžiotojai: S. Šimkus(vyresnysis)-3, D.Staškevišius, J.Dabulevičius, B.Švarlys, S.Šimkus (jaunesnysis) ir kt. Už sumedžiotą vilką buvo mokama 50 rublių premija. Didžiausią populiacija vilkų buvo Kerėplio, Bakaloriškių miške. Lapių plotuose lyginant su šiuo laikotarpiu buvo mažiau , bet kiekvienas medžiotojas būdavo laimingas sumedžiojęs ją, nes pardavus lapės kailį, galėjai už jį gauti mėnesinį dirbančio žmogaus atlyginimą.Pirmasis būrelio nedidelis namas (1975m) buvo prie Dusmėnėlio ežero, vėliau dėl melioracijos darbų šis namas buvo pervežtas ir buvo ketinta įrengti pirtelę. Dabartiniame klubo name ankščiau iki 1980 m(patikslinti) gyveno eigulio Jono Sabaičio šeima ir po medžioklių ji priglausdavo medžiotojus, pavaišindavo dzūkiškais patiekalais, vėliau Sabaičio namas buvo perpirktas ir jis su šeima persikraustė gyventi į Onuškį. Perpirktą medžiotojų namelį būrelis savo jėgomis kapitališkai pertvarkė, pakeitė stogą, supuvusius rąstus, pakeitė langus, grindis . Atostogų metu šiuos darbus vykdė Antanas. Vaiciukevičius , kuris turėjo didžiausią patirtį , nes ankščiau dirbo kolūkio statybos brigadoje, jam padėjo Jonas Dabulevičius, Antanas Meilus, S.Šimkus, A. Nievieras Vietoj buvusios gyvuliams laikyti sandėlio buvo įrengta lupykla, kita pusė buvo naudojama kaip sandėlys- daržinė. Ji visuomet kaip ir ankščiau buvo pilna šieno, nuo rugsėjo- spalio mėnesį – atvežami pašarai šernams ir kt. Klubo namelyje vyksta mūsų renginiai: medžioklės organizavimas, susirinkimai, talkos, nariams ir svečiams – susibūrimo vieta,gimtadienių ir kitų atmintinų datų paminėjimas. Taip pat palengvėjo ir pagerėjo žvėrių apdorojimo sąlygos lupykloje.
Apie 1980 m Būrelio miškuose labai pagausėjo žvėrių, ypač šernų, o Alytaus rajone Balaganų miške elnių. Būrelyje pirmą elnią 1985 m. Balaganų miške sumedžiojo Stasys Šimkus (jaunesnysis), vėliau R. Gudas, B.Švarlys, V.Kamarovas, Vaiciukevičius irk t., svečias dabar Seimo narys Bronius Bradauskas mūsų būrelyje sumedžiojo elnią , kurio ragai buvo įvertinti sidabro medaliu. Balaganų miške (Alytaus rajone) buvo organizuojamos prestižinės medžioklės , pakviečiant garbingus svečius ministerijų ir kt. vadovus. Medžioklės baigdavosi šaunia vakarone prie laužo.
Iki 1990 m. būrelio bendras medžioklės plotas buvo 20 tūkst. ha, o miškai sudarė 60% . Būrelio plotai buvo nuo Onuškio iki Aukštadvario , nuo Onuškio iki Pivašiūnų ir turėjo miškus Varėnos rajone.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, medžioklės ūkyje irgi prasideda pertvarkymai , medžioklės plotai pertvarkomi pagal rajonų ribas. 67 Dusmenų medžiotojų būrelis neteko ypatingai gausaus šernais ir didėjančia elnių populiacija –Balaganų miško (Alytaus raj.), dalies miško gausaus briedžiais, stirnomis. 1991 -2000metais į būrelio gretas įstoja nemaža grupė jaunų medžiotojų, kurie gan aktyviai įsiliejo į būrelio gyvenimą. Medžioklės ūkyje prasideda suirutė. Įstatymai ir medžioklės taisyklės keičiamos, papildomos į metus po kelis kartus, medžioklės ūkis perduodamas tvarkyti miškų ministerija. Miškų ūkio ministerijai, o rajonuose – miškų urėdijoms, staigiai buvo išmedžioti briedžiai, elniai, sumažėjo stirnų, nes miškininkai juos priskyrė prie didžiausių miško žaladarių.
Kitoje kelio pusėje vietoj pervežto nuo Dusmenėlių namelio buvo įrenginėjima pirtelė, net buvo įstatytas katilas. Iki 2005 m .pagrindinis kelias nuo Onuškio į Alytų ėjo pro mūsų medžiotojų namelį , šalia buvo autobusų sustojimas. Nuo statomos pirtelės dingdavo stogo danga, vėliau ir katilas, namelis ne vieną kartą buvo išplėštas. Vadovaujant Jakui buvo nuspręsta parduoti pirtelės rastus ir lėšas panaudoti klubo interesams. Vadovaujant A. Jakui klubo vardu buvo įtesinti pastatai, sudaryta žemės nuomos sutartis, įvesta praktika drausti pastatus.
Tolesnis mūsų klubo istorijos etapas siejasi su Medžioklės įstatymu, kuris buvo priimtas 2002 metais. Jo pagrindu atsirado nauji arba buvo papildyti ir pataisyti ankstesnieji poįstatyminiai teisės aktai, kurie reguliavo medžioklės plotų naudojimo tvarką, santykius tarp žemių bei miškų savininkų, medžiotojų ir valstybinių priežiūros institucijų, o taip pat reglamentavo medžioklės procesą, medžiojamos gyvūnijos apsaugą. Per keletą metų pagal naują tvarką buvo suformuoti medžioklės plotų vienetai, nusistovėjo kovos priemonės su brakonieriavimu, medžiotojų organizacijos pradėjo geriau rūpintis faunos apsauga bei papildomu šėrimu. Žvėrių skaičius, kuris per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvo gerokai sumažėjęs, vėl ėmė gausėti. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija daugeliu aspektų pakeitė savo veiklos pobūdį. Iš esmės padidėjo medžiotojų klubų reikšmė ne tik medžioklių organizavime, bet visame medžiojamos gyvūnijos naudojimo, apsaugos ir gausinimo procese. Buvo panaikintos licencijos šernams, o vėliau ir stirnoms. Šiuo metu klubas savarankiškai planuoja minėtų žvėrių sumedžiojimą. Keitėsi medžiotojų apranga, ginkluotė, medžioklės ritualai bei tvarka. Lietuvai įstojus į ES, uždraustos pačios romantiškiausios medžioklės – pavasarinės slankų ir didžiųjų ančių gaigalų medžioklės Kaip ir daugelyje sričių, stojant į Europos šalių bendriją, medžioklės klausimais nebuvo kam tinkamai Lietuvai atstovauti derybose su ES biurokratais. Vienintelis nuopelnas tik tas, kad išsiderėjome teisę reguliuoti vilkų ir bebrų populiacijas. Nors pavasariais dabar slankų medžioti negalima, prisiminti šias gražias medžiokles verta. Kadangi naujoji medžiotojų karta tokių medžioklių jau iš viso nežino, gal verta apie jas klubo veteranams papasakoti.
Nuo pat žemės reformos pradžios vis dar tebesitęsia nesutarimai tarp žemės bei miškų savininkų ir medžiotojų dėl medžioklės plotų nuomos mokesčio, žvėrių daromos žalos ūkininkams atlyginimo, galimybių patiems medžioti savo privačiose valdose.
Dabar ir ateityje mūsų klubas bando palaikyti gerus kontaktus su vietiniais ūkininkais ir kitais savininkais. R. Šilalė, vienas didžiausių ūkininkų yra mūsų klubo narys , taip pat klubo nariais tapo E. Truncė, A.Norinkevičius. Skirtingai nei ankščiau, tampa daugiau populiaresnės medžioklės iš bokštelių. Ankščiau medžioklės iš bokštelių vykdavo tik gegužės- rugsėjo mėnesiais. Didžioji dalis bokštelių buvo statomi klubo talkų metu ir nebuvo personalizuoti kaip dabar.
Didžiausias iššūkis klubui išlaikyti balansą tarp klubo medžiotojų interesų , medžioklių būdų, skatinti bendravimą, kolektyviškumą, medžioklę vertinti kaip laisvalaikio praleidimo būdą. Šiandien medžioklės samprata – tai buvimo gamtoje, darnos su ja derinys.
Per visą būrelio, o vėliau klubo istoriją būrelio pirmininkais buvo:
Stasys Šimkus, Marijonas Misiukonis, Petras Zigmantavičius, vėliau klubo tarybos pirmininkas (prezidentas)- Andrejus Jakas, Algirdas Baltuškonis, o nuo 2021 m. klubui vadovauja Steponas Jokubauskas.
Stasiui Šimkui, Andriejui Jakui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos taryba yra suteikusi Garbės medžiotojo vardo regalijos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos taryba 2013m.vasario 20 d. už nuopelnus medžioklės srityje, apdovanojo Andrejų Jaką medžiotojų globėjos MEDEINĖS medaliu.
MEDŽIOKLĖS TRADICIJOS IR KULTŪRA
Klubas turi savo emblemą, klubo vėliavą. Organizuojamos medžiotojams ir jų šeimos nariams klubo šventės.
Medžioklių organizavimui naudojamas medžioklės ragas (bet tikrų organizacinių signalų sugroti nemokama).
Po visų medžioklių žvėrys yra išguldomi pagerbimui. Visose medžioklėse išrenkamas „Medžioklės karalius“, kuriam įteikiamas medalis su klubo simbolika. Renkamas ir viso sezono „Medžioklės karalių karalius“. Tradiciškai kiekvienais metais medžioklė atidaroma ir uždaroma katile verdant- Medžiotojų sriubą- ,,Šurpą”.
Dusmenų medžiotojų klubas į ketvirtąjį gyvavimo dešimtmetį žengia su viltimi, kad medžioklė mūsų klubo nariams dar ilgus metus bus ne tik aistringas gyvenimo pomėgis, dovanojantis gamtos pažinimą, bet ir kiekvieno medžiotojo įsisąmonintą pareigą saugoti, puoselėti, gausinti medžiojamąją fauną bei kitus mūsų krašto miškų ir laukų turtus.
